Seifas yra nuo sandėlio atskirtas telkinys: tavo pramonė iš jo negamina, o prekyba jo neeksportuoja. Ten laikai tokius dalykus kaip auksas, o bendra jo vertė skaitoma kaip tavo skolos padengimas.
Įjunk automatinį kaupimą ir nustatyk tikslą kiekvienai prekei; visa, kas viršija sandėlio tikslą, patenka į seifą dar prieš eksportą. Talpa priklauso nuo dienos gamybos, o ne nuo iždo.
Į seifą galima pirkti tik rezervinį turtą: auksą, sidabrą, brangakmenius ir bitkoiną. Perki iš rinkos į seifą arba parduodi iš jo; poveikis niekada neateina tą pačią dieną, į kainą jis įsigeria per savaitę ar dvi. Perki šiek tiek brangiau, o parduodi šiek tiek pigiau nei rinka, tad nuolatinis pirkinėjimas pelno neduos.
Ne. Skolintojas, kuriam neatsiskaitai, gali konfiskuoti ir iš seifo, įsiskolinimas jį įšaldo, o bankrotas likviduoja. Blokas, kuriam priklausai, taip pat gali reikalauti laikyti jame savo kvotą.
Kiekviena šalis apskaitą veda savo valiuta; sumos ekrane rodomos tavo valiuta (nustatymuose gali perjungti į $). Palūkanų norma stabdo infliaciją ir stiprina valiutą, bet lėtina statybas ir brangina skolą. Jei valiuta realiai nuvertėja, eksportas ir turizmas tampa konkurencingi, o importas ir užsienio skola brangsta. Jei realioji norma tampa neigiama, iždo grynieji tirpsta. Sąjungoje kaip euras ar naudodamas kitos šalies pinigus normos nenustatai; esant susietam kursui ji seka inkarą.
Trumpuoju laikotarpiu taip: kasdien į iždą plaukia pinigai. Sąskaita ateina vėliau: infliacija kyla, valiuta realiai nuvertėja, o kartu su perkamąja galia tirpsta parama; jei realioji norma tampa neigiama, tirpsta ir grynieji iždo pinigai bei vidaus skola. Didindamas normą stabdai infliaciją, bet statybos lėtėja. Pinigų sąjungoje ar naudodamas kitos šalies pinigus spausdinti negali.